Odė denimui

 Chanel SS 2015

Chanel SS 2015

  Jenna Lyons - buvusi J.Crew kūrybinė direktorė, denimą supranta geriau nei bet kas kitas industrijoje. 

Jenna Lyons - buvusi J.Crew kūrybinė direktorė, denimą supranta geriau nei bet kas kitas industrijoje. 

Na, kas siūlo denimą šventėms? Aš! Net nemirktelėdama ir be menkiausios abejonės. Gaila, kad tūlas denimo vartotojas žino tik, kad džinsai arba denimo kelnės ir kombinezonai buvo angliakasių drabužiai, o iki tokio lygio jis tikrai nesiris, ypač per šventes. Tik daugelis nežino, kad gerokai iki Levi Straus’as prasuko savo darbinių kelnių biznelį, denimas buvo kuo ramiausiai vartojamas Europoje, viso labo nuo…1600-ųjų! Serge de Nimes – Nimų (pietų Prancūzijos provincija) sarža – tokia ilgai buvo manoma denimo ir jo pavadinimo kilmė, tačiau tiesa, pasirodo, yra kiek kitokia: tvirtas medvilnės audinys, buvo gaminamas ir populiarus 18 amžiaus Anglijoje, pavadinimu denimas – net tada prancūziški daiktų pavadinimai smagiai prižvangindavo kelis svarus prie kainos ir prestižo. O minėtoji Nimų sarža buvo… vilna. Kita denimo kilmės teorija yra ši: pavadinimas “jeans” kilo nuo Italijos miesto Genoa, kuriame 17 amžiuje buvo audžiamas tankus medvilnės, lino ar vilnos audinys, prancūziškai vadinamas jene fustyan de gênes (“fustyan” buvo medvilnės rūšis - sarža). Kaip jau supratote, denimas yra visiškai europinis produktas ir, jei dėvėti Levi Strauso angliakasių drabužį atrodo “žema” (90 proc. šiuolaikinių drabužių ne nuo podiumo nusileido į mūsų spintas, o būtent – iš darbo liaudies, jos poreikių bei karų), prisiminkite, kad denimas atsirado beveik puse tūkstantmečio (!) anksčiau už mažą juodą suknelę. Šeštąjame dešimtmetyje džinsai tapo svarbiausiu gatvės stiliaus elementu ir maištaujančių sielų simboliu, ne mažiau. Ebay šeštojo dešimtmečio Levi’s 501 vyriškų džinsų ir Levi’s 701 – moteriškų - kaina gali prisukti net iki 8000 dolerių (jei jų pavyks rasti). Štai jums ir angliakasių drabužis.

Kas mane nors kiek pažįsta žino, kad  mažų juodų klasikinių suknelių negarbinu, nesiūlau ir nenešioju. MJS yra elegantiškos ir tinka vakarui ar kokteiliams, bet kas dažnai po juos keliauja – nenori išstoti antrą kartą ta pačia suknia, tik kitais karoliais, o kas retai -  nenori pirkti daikto vienam kartui. Net skaisčiai rožines žvyneliais spindinčias kelnes yra lengviau stiliuoti nei mažą juodą suknelę – vien todėl, kad prie jų gali derinti šimtus drabužių: marškinių, palaidinių, liemenių, švarkų, paltų, ir batų – nuo stiletų iki sportinių, nepersistengiant ir neišradinėjant dviračio. Pats faktas, kad reikia nuolat sukti galvą kaip “vis naujai pateikti juodą suknelę” tarsi patvirtina, kad tai nėra universalus daiktas, tinkantis prie visko. Suknelė yra puikus drabužis, tačiau ji, net ir ne juoda, stiliaus lankstumo prasme yra ribojanti.

  Jenna Lyons - buvusi J.Crew kūrybinė direktorė, denimą supranta geriau nei bet kas kitas industrijoje. 

Jenna Lyons - buvusi J.Crew kūrybinė direktorė, denimą supranta geriau nei bet kas kitas industrijoje. 

Sukūrusi juodą mažą suknelę, Coco Chanel padrebino savo laikmetį: tokia suknelė buvo nauja, reta ir nuostabi savo idėja – nes dirbančios moterys neturėjo universalaus, kasdieniško ir elegantiškai atrodančio daikto. Tačiau Chanel buvo brangi ir neskirta darbo liaudžiai. Jos kolegė, amerikietė dizainerė Claire McCardell sukūrė kiek kitokią - “Popover” denimo ir medvilnės suknelę – už $6.95, komplektėly su puodkele pirštine, kurios idėja buvo išvis negirdėta: visa graži siautėji virtuvėje, paskui užsikabini perlų karolius – į kokteilių vakarėlį, o kitą rytą – vietoj chalato. Tas sukneles iš parduotuvių iššluodavo akimirksniu, o dizainerė per naktį tapo garsenybe. McCardel kocepcija gal buvo kiek ekstremali, tačiau populiarumu ji neatsiliko nuo Chanel: dizainerė kūrė madingus drabužius iš pigių audinių – denimo, medvilnės, ir neturėjo ambicijų tapti prabangia kutiurje – ji siekė, kad mada būtų prieinama visiems. Verta atsiminti, kad abi dizainerės kūrė tada, kai kasdieniškų, lengvai derinamų, pigių drabužių dirbančioms moterims nebuvo, o karai ribojo išteklius – tai buvo sportinio (laisvalaikio) stiliaus eros pradžia. Dabar juodosios ir kitokios kasdienės suknelės sūpuojasi ant pakabų kiekvienoje parduotuvėje – turime pasirinkimą, o pati suknelė nebėra kasdienio garderobo ašis – ja tapo kuklusis denimas.

   Chanel originalioji juoda maža suknelė, 1926              Claire McCardell "Popover" suknelė, 1942

McCardell meilė denimui yra suprantama: statistiškai perkamiausias šiuolaikinės mados drabužis, be kurio neišsiverčia joks garderobas, kuriam nereikia ieškoti būdų, kaip naujai pateikti, nes ką prie jo dedi, tas sukimba; drabužis, kuris derinyje viską magiškai sustumdo ir sudėlioja į savo vietas – nuo nėrinių palaidinės, militaristinio, pankiško ar vakarinio stiliaus švarko iki grubaus megztinio ir botų, tai – džinsai ir denimas apskritai. Tiesa, sovietmečiu “Tarybinėje motery” buvo tema apie tai, kad, šiukštu, jokių kitų batų, išskyrus sportbačius, prie džinsų avėti negalima (o sovietiniai sportbačiai tebuvo inkariukai – konversų kažkelintos eilės iš galo pusbroliai), nes gi toks darbinis angliakasių ir aukso ieškotojų drabužis nevertas glamūriškų aukštakulnių. Tačiau mada tampa vis mažiau pretenzinga – denimas tinka su viskuo - ypač su Chanel. Su gerais džinsais, denimo marškiniais, sijonu ar net denimo suknele neatrodysite nei per daug išsipusčiusi, nei taip, tarsi bandėte pražiūrėti skylę veidrodyje dėliodama savo komplektą – tik tegu kiti derinio daiktai būna prabangūs: unikalus švarkas, metalinis spindintis sijonas ar tik spindinčios sagos, aukščiausi stiletai iki debesų ir ryškūs aksesuarai. Tad drąsiau - negi norite atsitrenkti į kitą juodą suknelę su perlų karoliais?

  Rihanna su Dior FW 2015 denimo suknele - labai panašia į McCardell "Popover" 

Rihanna su Dior FW 2015 denimo suknele - labai panašia į McCardell "Popover" 

Straipsnį taip pat skaitykite e-laima