Žiūrėkite nuotraukų galeriją spausdami rodykles nuotraukų šonuose
publikuota žurnale LAIMA nr 12 2014
Tokijas gyvena mada, grožiu ir estetika. Šis miestas yra lyg nuostabus stilių plakinys – istorinio, vakarietiško ir manga, susipynusių madoj, architektūroj, mene, maiste. Negaliu praeiti neatsigręžus į egzotiškus kimono vilkinčius vyrus ir moteris, klapsinčius tradiciniais geta sandalais pro spindinčius dangoraižius. Nesu mačiusi taip taikiai gyvuojančios prabangos šalia kuklaus organiško minimalizmo, sacharininio saldumo šalia menų, tradicijos šalia šiuolaikiškumo. Kaip ir lekiančio auksinio, leopardo dėmėmis išmarginto lamborgini su pankiškais spygliais nusegiotu spoileriu. Nepasakosiu, kiek kartų vos neįėjau į stulpą ar pražiopsojau savo metro stotelę. Suprantama, per Mercedes-Benz mados savaitę Tokijuje, vykusią mados ir shopingo širdyje, Shibuya rajono 52 aukštų dangoraižyje Hikarie, stileivų gaudyti nereikėjo. O ir patys entuziastingai pozavo, klausė nurodymų kur atsistoti, pasakojo savo įspūdžius, juokėsi ir tiesiog mėgavosi dėmesiu. Aš – ne fotografė, todėl pradžioje baiminausi būti sutrypta pasaulinių leidinių mados paparacių. Tačiau skirtingai nei mados savaitėse Londone, Niujorke, Paryžiuje ir Milane, kur savo kolekcijas rodo garsiausios ir pripažintos kompanijos, Tokijo mados savaitė visų pirma yra scena jauniems dizaineriams. Kenzo, Come des Garcons, Issey Miyake jau senai pristato savo kolekcijas Paryžiuje, kurį pasiekia didesnė mados profesionalų auditorija. Galbūt todėl tarptautinės mados spaudos atstovai atsisako ilgos kelionės į Tokijų. Tokijo mados savaitės organizatoriai supranta ir vertina savo statusą, kaip tramplino talentingiems dizaineriams į pripažinimą, nors neslepia, kad tikisi daugiau tarptautinio dėmesio.
Gatvės stilius Tokijuje diktuoja podiumo tendencijas. O gal gatvė yra tikrasis podiumas? Japonai mėgsta minimalizmą, švarias linijas drauge su ekstravagancija, avangardu ir saldžiu lėliškumu. Kai mokiausi VDA, Japoniją įsivaizdavom kaip grynumo, santūrumo ir organiškumo oazę visame mados beprotnamyje. Johji Yamamoto, Junya Watanabe, Issey Miyake, Kenzo, Rei Kawakubo drabužiai buvo tarsi įkvėpimas, meno kūriniai. Visas mūsų kursas, na beveik visas, norėjom kurti būtent taip. Galvojom apie išgrynintas linijas, minimalistinius siluetus, avngardines, skulptūrą primenančias formas drabužyje. Atvykus į Tokiją, tarp mados savaitės svečių tikėjausi išvysti kažką panašaus. Žinojau ir apie gatvės stilių, bet nė neįsivaizdavau, kad tai tokio svarbumo reiškinys ir japonų kultūros dalis. Lietuvoje gatvės stiliaus dar nėra, Kalifornijoje, kurioje praleidau pastaruosius 8 metus, gatvės stilius yra kiek kitoks, tad mano samonė buvo visiškai nepasiruošusi suvokti kažką tokio - laisvai egzistuojančio, nenukopijuoto ir unikalaus. Japonišką gatvės stilių, kuris rimtai kėsinasi išstumti profesionalią madą.
Absoliučiai dominuojanti gatvės tendencija yra manga ir anime. Manga reiškia komiksus, kurie sudaro didžiausią dalį Japonijos leidybos rinkos. Anime yra japoniška fantastinių ir siurrealistinių siužetų animacija, dažnai kuriama pagal manga. Manga skaito visos amžiaus ir socialinės grupės, kiekvienam žingsnyje - verslininkai oro uostuose, studentai metro, mažyliai knygynuose - jiems yra skirtos mini kėdutės manga skyriuje, kuris yra tarsi antras knygynas greta mums įprasto, na su knygom. Tradicinės manga herojės – išdailintos, milžiniškomis spindinčiomis akimis, ilgaplaukės paauglės rausvais skruostais. Todėl vienas iš paklausiausių moters tipažų madoj, spaudoj, reklamoj yra lėliška, naiviu žvilgsniu ir rausvomis lūpomis mergina. Ir popieriaus baltumo glotnia oda. Kosmetikos parduotuvių lentynose – kokio nori gamintojo odą balinantys eliksyrai. (Praėjusią vasarą pilnutėliame Okinawos paplūdymy deginausi tik aš viena, nejuokauju. Iš pradžių maniau, kad gal nepadoriai išsinuoginusi esu, bet ne, susipratau vėliau, kad japonės tiesiog saugo odą nuo saulės - dangstosi skėčiais, skrybėlėm, veido kaukėmis, visiškai kūną dengiančiais maudymosi kostiumais). Iš manga ir anime kilo ir dar viena Tokijo gatvės mada – cosplay (costume play), kai persirengiama stilizuotu nenusakomu gyvūnu, priešingos lyties atstovu ar tiesiog anime personažu. Vakarietiškų filmų estetika ir herojai, istorinio kostiumo elementai taip pat įsipainioja į cosplay žaidimą. Rezultatas – ekstravagantiškas gatvės teatras, kokį gali pamatyti tik Japonijoje. Mados savaitės “mangos” daugiausia buvo mados dizaino studentės. Kai akis priprato prie ryškių plaukų, raštų, faktūrų makalynės, saldumynus primenančių aksesuarų ir nn cm flatformų (joms gerai, jos 150cm ūgio), tada pradėjau atsekti sezono tendencijas – devynesdiašimtųjų minimalizmą ir atsainumą, šešiasdešimtųjų spalvas, punk&grundge, septyniasdešimtųjų eleganciją. Tik viskas – individuali interpretacija. Svarbiausia yra tai, kad nė viena tokio perteklinio stiliaus detalė neatrodė atsitiktinė. Vintažas, sportinis, vakarinis, disko, klasikinis stilius, nauja ir sena - viskas viename. Tradiciniai mados kanonai šiam gatvės stiliui netaikomi. Į “mangas” ir šiaip super stileivas vietiniai nekreipia dėmesio nė akies krašteliu, jos yra neatskiriama nuolat judančios gatvių minios dalis – tūkstančiai juodų kostiumų ir baltų marškinių, skubančių į ofisus, elegantiški Chanel stiliaus švarkeliai, plevėsuojantys sijonai, aukštakulniai bateliai ir perlų karoliai yra tik fonas šiam ekstravagantiškam gatvės stiliui. Jei manėme, kad vakarų pasaulis yra vartotojai, tai Japonijoje vartojimas, mados ypatingai, yra naujame lygyje. Drabužių parduotuvių darbo laikas Shibuya ir Harajuku rajonuose dažnai yra iki vidurnakčio. Žmonės ten alma miniomis nuo ryto iki išnaktų. Kasdien. Lietuviško mėgstamo “subtilumo” (nemėgstu šito žodžio) Japonijos gatvės madoje nėra ir nereikia. Gali nepatikti, bet abejingu neliksi. Elementarių marškinėlių, šortų ir sportbačių arba pliažinukių dėvinčių žmonių Tokijuje nesutiksi. Japonai mėgaujasi mada, didžiuojasi savo kūrybingumu, tekstilės paveldu ir meistriškumu. Pavyzdžiui, gyvendama San Diege žiovavau iš nuobodulio, mados atžvilgiu. Jei viena išeina su nudrėkstais šortais, tai netrukus visas miestas ir užmiestis žygiuoja vienodai, iki kito nuobodaus trendo. Savaime suprantama, parduotuvės irgi krauna tik nudrėkstus šortus į savo lentynas. Uždaras ratas. Tokijuje stileivos konkuruoja, kurie yra unikalesni ir ekstravagantiškesni. Įsivaizduokit tokio stileivos drabužių spintą.
Klaidžiodama perpildytomis gatvėmis nužiūrinėju tuos drąsius, lyg pamišusius madistus ir galvoju, kad pavydžiu įžulumo, o labiausiai – poreikio. Mokytis yra ko – kaip susirengt ant savęs tiek spalvų ir daiktų ir neatrodyt tiesiog apsikrovusiam, kaip jausti daugiasluoksniškumą ir žinoti, kada vienu iš dvidešimties papuošalų bus per daug. Nebijoti rožinės spalvos, raukinukų, kaspinėlių ir vistiek atrodyt bad ass. Kaip dvi, identiško panašumo seserys-mados blogerės (howTwolive.com) pasakė “We love Tokyo, because it’s a dress-up party everyday!”