Ten kur jų gauna visi - Zara, H&M, J.Crew, Banana Republic, Mango, Uniqlo, GU (japonuos) – t.y. fast fashion.
Niekada per savo gyvenimą neatsitrenkiau į nė vieną merginą apsirengusią vienodais drabužiais, tad rūpestis, kad fast fashion kompanijos yra ne lygis (nekokybė) man dažnai toks savotiškas atrodo – turiu draugių, kurios perka Manolo Blahnik be grikių dietos ir neturi problemų įsliuogti į Zaros suknelę, nes na – ir graži, ir kokybiška. Labai fainus drabužius, kai yra reikalas išstoti pasisiuvu pati. Dar - susirandu padėvėtų drabužių parduotuvėse, Etsy.com ir mažuose jaunų dizainerių butikuose, kurių apstu visur – jų drabužiai tokiomis kainomis, kad būtų perkami ir pirkėjas grįžtų. Lietuvoje, kiek žinau, šioje srityje yra problemų.
Kitas dalykas yra avalynė ir aksesuarai – mėgstu nukosėti dizainerio batyčius, rankinę, pirštines, papuošalą ar laikrodį už visai padorią kainą. Šiai medžioklei palankūs Amazon.com plotai. Kol gyvenau Kalifornijoje ir Japonijoje – išparduotuvių prekybos centrai.
Kur pirkti drabužius yra toks keblus klausimas. Jei pasakysi, kad brangius, tada bus - pfff, tai aišku, tada lengva gerai atrodyt. Jei sakysi pigius, tada matyt yra kažkoks talentas, unrelatable.
Kažkada buvusio populiaraus JAV TV šou “What not to wear” herojės būdavo tokios mados pinklėse įstrigusios muselės: atkakliai siekdavusios rodyti savo kūną (nes vyrams patinka; rodau, kol galiu), statusą (nes galiu), nekreipiančios dėmesio į drabužius (nes vidinis pasaulis svarbiau). Visos šios problemos yra normalios - mada atspindi tai, kaip mes save suprantame ir tai, kas mus supa. Jų atveju stilius ir tai, kas viduje buvo tarsi neteisingai išspręstos lygtys. Tas dalyves laidon nominuodavo jų draugai ir artimieji, neapsikentę išvaizdos ir charakterio neatitikimo.
Viena jų atėjo nuo galvos iki kojų logotipais apsidengusi (minimaliai audinio atžvilgiu). Atrodė ne kažką (dizaineriai gerai žino šių muselių poreikį logotipams, todėl šiam vartotojų segmentui siūloma basic logo wear/logo accessories – nesudėtingi drabužiai ir aksesuarai, pagaminti mažiausiomis sąnaudomis, tačiau iš logo audinio); herojė tikino, kaip svarbu, kad kiti suprastų, kad ji gali sau leisti dizainerių drabužius (nesakau brangius, nes logo nebūtinai lygu brangu). Vėliau paaiškėjo, kad augdama neturtingoje šeimoje, kentėjo pašaipas dėl prastų drabužių, tai užaugus prižadėjo atsigriebti. Gal ir atsigriebė, bet stilius į tą grobį nepapuolė (tačiau laidos vedėjai jai entuziastingai padėjo atsijoti logotipus nuo stiliaus). Ta jos kelionė iš pasąmoninių vaikystės užkaborių į suaugusios, stilingos moters realybę, kurios išvaizda ir vidus buvo su lygybės ženklu, buvo nuostabi. Užtai ją atsimenu, net praėjus po laidos apie 10 metų. Beje, logotipai nėra blogai, jei jie... ai, apie juos rašiau “Nauja logotipų realybė”, paskaitykit.
Taigi, drabužiai. Kokybė.
Su kokybe yra reikalų. Sutariam, kad kompanijos drabužių kokybės nespręsim pagal:
Vaikų drabužius;
Paauglių ir jaunimo drabužius.
Kodėl? Šie drabužiai nėra skirti tarnauti ilgai – vaikai ir paaugliai greit juos išauga, o paaugliai valandų bėgyje pasigauna nauja instagramo tendenciją ir naujasis, mamos parneštas drabužis tampa nelygiu.
Jei tikitės kokybiško drabužio, ieškokite pagal audinio sudėtį ir išvirkščią pusę: siūlės tvarkingos, pamušalas - preciziškai įsiūtas, o jei dar siūlės apkantuotos juostele – tai jau beveik kutiūras (Zara Woman linijoje pasitaiko tokių švarkų ir paltų – ne visos fast fashion kompanijos tokios skrupulingos). Audinio pluoštas: dabartiniai mišiniai yra puikūs, venkite tik 100 proc. poliesterio. Jis retai kada gerai atrodo (tačiau yra išimčių).
Leiskite pagiedoti apie viskozę. Daugelis ją vadina sintetika, tačiau tai yra visiška netiesa. Viskozė yra pusiau natūralus pluoštas, bet turintis šilko kokybės: tobulai krenta, nesielektrina, vasarą padeda geriau reguliuoti kūno temperatūrą nei medvilnė. Tad jei audinio sudėty yra normalus procentas viskozės, reiškia, kad pluoštas gerai kris ir turės lengvą blizgesį. Viskozės trikotažas yra tobulybė, atsakau.
Figūros. “Tau gerai tu plona, tau viskas tinka”. Jo, kartais būnu (sau) plona ir tikrai, rūpesčių mažiau, bet ne visada. Kūdais periodais pirktus džinsus, pavyzdžiui, dažniausiai reikia taisyti - nugnybti porą cm liemens srity. Juos patvarko kokia kantri siuvėja (ardyti ir taisyti man yra kančia, todėl atiduodu tiems, kam šis darbas įdomus ar bent jau nenervuoja). Viskas tikti negali – drabužiai yra siuvami pagal standartizuotas dydžių lenteles, tad jei esate nestandartas – anokia bėda. Tam yra siuvėjos (su jomis, kaip su tuo kas tau gamina maistą, geriau nesipykti).
Mūsų kaime atšalo, tad su malonumu susivyniojau į savo žieminius sluoksnius. Šis mano derinys – eilinis: struktūriškas, tobulai pasiūtas pernykštis H&M Prince of Wales tvido paltas (vilna, viskozė, poliamidas), 9 metų Zara megztinis (akrilas, vilna, alpaka), 2 metų Zara kelnės (viskozė, akrilas, poliamidas) ir tokio pat amžiaus odos pakaitalo kuprinė, Juicy Couture pusiau-pirštinės. Batukai iš, tikrai gėda sakyti, Forever 21 (tokia pigi jaunimo pardė, neatsiginanti copy paste nuo dizainerių drabužių bylų). Neklausinėkite dėl kojinių – vaje, tinklinės prie plius 4. Su kojinėmis mano santykiai, na jų nėra – kaip ir kojinių. Nepatinka, nemėgstu, todėl ir nešalta:)
Čiau,
Laura
Photo: Albert Latour