Nauja logotipų realybė

  Gucci Resort 2018

Gucci Resort 2018

Logotipas ant drabužio sukuria prabangos, statuso, rafinuotumo aurą. Jums gyvenime sekasi. Naują daiktą – pageidautina su matomais logotipais ir autentiškumo sertifikatais pristatote socialiniuose tinkluose, nes nė menkiausios abejonės negali būti apie padirbinius. Jūs pati esate originalas, tad nieko kito, nei originalo, ant savęs nedėsite ir į rankas neimsite. (psichologai burba, kad nėra gerai savo vertę kompensuoti ir/ar kelti daiktais, bet ką jie supranta apie madą, ar ne?) Apskritai niekinate tuos, kurie perka padirbinius (nesvarbu, kad 90 proc. niekintojų neatskiria originalo nuo padirbinio). Ironizuoju, bet nelabai. Ar norėtumėte originalaus Alessandro Michele drabužio su dirbtiniais perlais išsiuvinėtu GUCCY? 

Apie 2000 –uosius buvo svarbu ir madinga puoštis logotipais, kaip sėkmės ir turto simboliais.  Dabar “Youtube” užtvindyta “kaip nuardyti/nuvalyti logotipą nesugadinant daikto” filmukais. Įtakingų gatvės stiliaus asmenybių eroje mados mylėtojai nebenori būti ir taip milijonus susišluojančios kompanijos reklaminiu stendu – beje, patys už jį ir susimokėję – o kurti savo autentišką, originalų įvaizdį. Modernusis vartotojas nori (ir gali) atpažinti dizainerio drabužius iš stiliaus, kokybės, audinių, ne logotipo.

Visgi yra, kam logotipai ant daikto, nesvarbu - originalaus ar ne, nuo McDonalds iki Chanel – yra kaip svajonių gyvenimo simbolis. Jų perteklius gali tapti tam tikru stiliumi – o šiuolaikinė mada ieško autentiškų tipažų. Ir logotipų ekscesas grįžta į madą – bet ne kaip snobiško socialinio statuso matas, dažnai derinamas su silikoniniais atributais ir tam tikra poza, o kaip dizaino elementas, apjungiantis autentiškumą ir netikrumą, būtinai - humoro jausmą ir smalsaus vilkėtojo identitetą.

Narstyti autentiškumą, kurį turi reprezentuoti logotipas, šiuolaikinėje madoje tapo maloniai painu ir sudėtinga. Vienas iš pačių įžūliausių manipuliatorių aukštąja mada, Daniel Day, pravarde “Dapper Dan” devintąjame dešimtmetyje buvo savamokslis gatvės mados dizaineris Harleme – iš nelegalių, vogtų, logotipais išmargintų dizainerių audinių (jo klientams ypač patiko “Gucci” ir “Louis Vuitton”) kurdavo didesnius nei gyvenimas drabužius. Jis net laikomas oficialiuoju hip-hopo stiliaus pradininku.

Stilingasis Dan ir jo karštoji striukė, užkūrusi visą mados bendruomenę 

Neatsigynęs plagijato bylų iš visų pusių, galop užrakino parduotuvę. Alessandro Michele jį prisiminė Gucci Resort 2018 kolekcijoje, kuri yra įspūdingas devintojo dešimtmečio hip-hopo kultūros ir renesanso miksas, pristatęs identišką Harlemo dizainerio drabužį. Publika sukluso - dizaineris nukopijavo tą, kuris kopijavo dizainerį! Kur kopijuotojus ginantys teisininkai? Ar tai plagiatas? Ar dedikacija (oficiali - taip pat) tam, kuris nebuvo pripažintas laiku, Europoje iki dabar apskritai nežinomas, tapo ir vėl garsus?

Gucci Resort 2018

Visiems, kurie piktinasi, kad garsūs mados namai kopijuoja mažesnius dizainerius, Alessandro pateikė siurprizą: sužinojęs, kas kopijuoja jo rankines, susirado menininką (Trevor Andrew) ir su juo sukūrė rankinių, o vėliau ir drabužių kolekciją “Gucci Ghost”. Kaip man patinka visa tai.

Alessandro Michele <3, Trevor Andrew ir abiejų kolekcija. Įdomu, kaip vadinsis kinų pagamintos reprodukcijos? 

Alessandro Michele taip suplaka autentiškumą su padirbinių iliuzija, kad net nuožmiausiems plagijato ir autorinių teisių ekspertams teks gerai parakinėti smegenis, nuo ko pradėti bylas kelti. Po šios kolekcijos logotipas niekada nebus tokios pat reikšmės, kaip buvo 2000-aisiais: teliko tik raidės, grafinis elementas – kaip madingas printas.