Viena iš mano skaitytojų sakė, kad organzų suknelės – per daug prabangu. Žinia, kasdieniais reikalais nelakstau plevėsuodama organzos sukniom (kol kas) ir, nors suprantu praktiškumo svarbą, bet labai sunku mylėti madą nefantazuojant apie nepraktiškus drabužius, organzas ir drugelius. Įsikvepiu pati save, paskui nusileidžiu ant žemės. Ir nieko nėra labiau žemiškesnio, nei nusileidus sutikti marškininę suknelę. Chaki spalvos, militaristinę.
Savo knygoje rašiau, kad stilius - tai tarsi vaidmuo filme, kurio režisierės ir žvaigždės esame pačios. Bear with me, dabar nupasakosiu savo įkvėpimo fantazijas, kurios kasdienišką drabužį paverčia personal trip, Nuosavu Stiliaus Filmu.
Tad žiūrėdama į ant pakabos besisupančią suknelę, pavadinu ją alyvuogių spalvos, ir į galvą ateina visai kitokios, nei militaristinės asociacijos: alyvuogių medžių, saulėto pietų Europos provanso, kaimiškos ramybės. Galvoju apie karo lauko medicinos seseris su griežtomis chaki spalvos suknelėmis auksinėmis sagomis. Išsišiepiu iš pasitenkinimo prisiminus Prada Rudens-Žiemos 16/17 kolekciją – nostalgišką, su griežtais II-ojo pasaulinio karo siluetais, pusiau suvarstytais korsetais ant militaristinių paltų. Dar prigriebiu Jane Birkin, savo mūzą - ir jos pintą krepšiuką, kurį ji visur nešiojosi. Jis tiko tiek džinsais ir trikotažiniais marškinėliais, tiek su žieminiais kailiniais ir moonboot’ais. Ir net su mini vakarine suknele. Fantazijos materializavosi: į marškininės suknelės, sujuostos korsetiniu diržu derinį su provansišku krepšiuku. Kai nešioju krepšiuką crossbody stilium, militaristiškumas dar sustiprėja. Raudonai nusitepu lūpas, nes WWII jūrų pėstininkėms buvo privaloma lūpas dažytis raudonai, Elizabeth Arden “Montesuma Red”. Įsispiriu į auksines platformas - reikia atsvaros tokiam dramatiškam viršui.
Nusitraukus korsetą, suknelė yra visai proziška. Aš ją vilkiu su šortais, net savo didžiai garbingame amžiuje - 40-ies (mano kojos į sportą nereaguoja, tad aš nereaguoju į jas ir vilkiu tai, kas patinka). Kartais, kai neaiškus oras – su dryžuotais berankoviais marškinėliais ir baltais šortais, atsisegus suknelę kaip ilgą paltą ir leopardiniais arba oranžiniais muliukais (mules). Pinta, tribal raštais marginta delninė mielai jungiasi į suknelės kompaniją.
Alyvuogių spalva yra draugiška ir sava – ji tinka prie visų odų spalvų, nesimuisto grynų, pastelinių, prigesintų ir neutralių spalvų kompanijoje. Tobulai dera su dryžiais ir langais (karo draugužiai), tačiau nėriniai, gėlės irgi nesijaučia svetimi šalia.
Jeigu keblu derinti spalvas su chaki, gera špargalkė yra militaristinė uniforma: metalic atspalviai (kaip auksinės, sidabrinės, varinės sagos), raudona, mėlyna, žalia, balta (apdaila), dryžiai (apatiniai uniformos sluoksniai).
Iki malonaus,
Laura
Photo: Albert Latour