Mūsų dailės gimnazijoje buvo toks irzlus mokytojas, kuris nenuilsdamas kalė mums į galvas štai ką: rožinė yra gamtoje neegzistuojanti, netikra, dirbtinė, cheminė ir t.t. spalva (tūlą japoną ištiktų aparpuolis nuo tokių pareiškimų). Tuo metu paklausti, kaip ten su šaltibarščių atspalvio egzistencija - nedrįsome, o sultingai rožinių bijūnų, sakurų ar rausvą cukraus vatą primenančio Okinavos dangaus po taifūno mokytojas gal ir nežinojo. Tad per paskaitas, tapydami natiurmortus iš nenusakomos spalvos audinių ir surūdijusių ąsočių visi slapti rožinės gerbėjai (niekas apie tai šiukštu nežinojo), kurie nors iš toli teptuku priartėdavome prie karmino (burokų spalva liaudiškai, susitikus su balta virsta rožine), mintyse sau suduodavome per rankas. Nes žinojome dar ir tai, kad rožinė skiriama tik blondinėms-pupytėms, mažoms mergaitėms, kurių mamos “nelabai gilios”, barbių asortimentui ir apskritai, tai “tuštučių” spalva. Galinga spalva, kai pagalvoji, apie kurią sukasi tiek diskusijų, mitų ir pačių sukurto psichologinio marazmo. Moteriškumas, pažeidžiamumas, emocionalumas... “blogis” žodžiu.
"Gamtoje neegzistuojančios" spalvos: Iš kairės į dešinę, nuo viršaus: vyšnios, orchidėja, magnolija; drakonvaisiai (dragon-fruit - balti ir skaisčiai rožiniai), burokėliai ir... avietės, kurios kaip ir burokėliai, susimaišiusios su balta (pienu) virsta rožine.
Viso šio nesusipratimo pradžia, apraizgiusi niekuo dėtą spalvą prasidėjo ne taip seniai – tik apie 1940-uosius, kai mergaičių drabužiams buvo pasiūlyta rausva, o berniukų – melsva. Iki to laiko rausva buvo švelnesnis (sakykim, kasdieniškas) karingosios, agresyvios, vyriška laikomos raudonos atspalvis. Mėlyna - pasyvi ir raminanti, dėl to buvo laikoma moteriškesne. Apskritai tai, mūsų senelių seneliams buvo svarbiau atskirti vaikus nuo suaugusių, o ne berniukus nuo mergaičių. Visgi, kaip ir daugelis marketingo triukų, taip ir šis, sukeitė spalvas vietomis ir rausva prikibo prie visko, kas siejama su moteriškumu.
Sunku įsivaizduoti labiau demonizuojamą spalvą nei rožinė. Gi dabar, gimnazijos mokytojas ir visi kiti, nurašę rožinę į pogrindį, turėtų kankintis egzistencinėje painiavoje, nes, reikia būti daltoniku, kad nematyti, kaip pastaraisiais metais rausvėja mada ir dizainas: nuo lygių teisių ir LGBT inspiruoto judėjimo, Calvin Klein reklamų, pakuočių, “Gucci” 2017 pavasario-vasaros kolekcijos iš visų rožinės, lašišos, koralo, uogų atspalvių ant raudonos ir magentos podiumo, pakibusio rausvame ūke iki Bentley automobilių ir Moterų maršo - rožinė užsiliko ilgiau nei šiaip eilinė tendencija. Spalvų tendencijų prognozuotojai sako, kad rausva jų radaruose jau seniai – vartotojai tik dabar pradėjo ją matyti. O nuo 2015-ųjų lapkričio, “Pantone” paskelbus rausvąjį kvarcą metų spalva, rožinė tarsi gavo oficialių leidimą prisiglausti šalia įprastai nekvestionuojamų ir psichologinio, stereotipinio marazmo išvengiančių spalvų. Rožinė tapo šiuolaikiniu simboliu, eros zeitgeist – lygių teisių, moterų solidarumo ir pozityvumo spalva. Mados žinovai ją vadina 2017-ųjų neutraliąja.
Galbūt rožinę ištiks tokia pat dalia, kaip cerulean blue (kobalto mėlynos ir žydros mišinys), kuri buvo numatyta tūkstantmečio spalva po Oscar de la Renta kolekcijos 1999-aisiais ir Meryl Streep herojės apibūdinto spalvos nuosmūkio iki nuvalkiotų išparduodamų drabužių krūvos dugno filme “Velnias dėvi Prada”. Tas mėlynas atspalvis į save susėmė viską, kas tuo metu buvo aktualu – švarumą (vandenį, orą), minimalizmą, kosminio interjero su mėlyna ledine šviesa klubus ir restoranus, cyber-goth mados tendenciją. Dabar rožinė yra tokio pat svarbumo, kaip tada buvo cerulean.
Turint omeny, kad Pantone spalvų tendencijos įsibėgėja tik po 2-3 metų, o su Trumpo nemeile moterims, rožinė, tapusi ir protesto spalva, ant podiumų ir dizaine dar truputį užtruks. Gal daugiau nei truputį. Paisant 1960-ųjų tyrimo, rožinės sienos ramina įniršėlius kalėjimuose. Tad galite ramiai investuoti į skaniausios spalvos sportbačius, rankinę, milžinišką rausvą džemperį, plisuotą sijoną ar bent apatinius – nes ir su Trumpu, ir su lietuviškais politikais įniršio bus.
Rožinės baimė suprantama, kai ši derinama su pastelinėmis spalvomis – toks velykinis marmalas primena sintetinį margučių dekorą. Geriausiu atveju – šeštojo dešimtmečio supermamą.
"Stepford Wives"
Atsisakius stereotipų, rausva yra tik spalva - sveikos odos spalva, tad švelnūs rožiniai atspalviai dažną išblyškėlę atgaivina. Skaidrūs rausvo kvarco atspalviai yra neutralūs ir sutaria su beveik visomis spalvomis, stiprūs gėlių rožiniai atspalviai tobulai dera tiek su neutraliomis, tiek su raumeningesnėmis spalvomis - geltona, oranžine, smaragdine. O sezono įžūliausias, energingiausias duetas – kininės raudonos ir magentos – ne tirtantiems pakinkliams. Tik venkite prastų audinių - nesvarbu spalva ar tendencija.
P.S. Aš pati su rožine dar tariuosi. Iš dalies ir dėl stigmos. Todėl šis tekstas - ir man pačiai. Tačiau "rūžavas" kostiumas yra pati realiausia svajonė. Ar bent bleizeris (šalia rausvų apatinių, šalikų, batų, lūpdažių ir kitų, nekontroliuojamų rožinės obsesijos išraiškų)
J.Crew ir J.Crew Factory švarkai
Su pavasariškiausiais linkėjimais,
Laura