Kai tik atkeliavau Kalifornijon, prieš 8 metus, žiūrėdavau tokią stiliaus laidą “What not to wear” (“Ko nedėvėti”), kurioje du aštrialiežuviai laidos vedėjai padėdavo transformuotis stiliaus labirintuos paklydusioms, draugų ir šeimos narių nominuotoms dalyvėms. Laidos stilistai iškratydavo jų spintą, plėšdami nuo pakabų vieną po kitos ir mesdami šiukšliadėžėn jų matroniškas sukneles, pigaus poliesterio kelnes su guma juosmeny, blizgančias tampres, beformes klumpes ir panašias grožybes. Po to užsidarydavo į veidrodinį kambarį su auka ir jos drabužiais, kuriame negailestingai išdėdavo ją į šuns dienas. Po gėdos egzekucijos, panikos priepuolio ištiktai dalyvei įteikdavo kreditinę kortelę su $5000 ir išsiūsdavo šopintis, prieš tai pamokinę, ką ir kur pirkti ir prie ko nekišt nagų. Va dėl šitos dalies buvau pasiruošusi apsitempt užpakalį užskalbtomis jogos kelnėmis (tokių turėjau – tai dienai, jei sugalvosiu perdažyti namų sienas, maža kas), iškuisti vyro “mašinai blizginti” skirtų nudrengtų marškinėlių atsargas garaže, nusipirkti kokius nors zefyrinius sportbačius ir taip bent mėnesį šiurpinti artimuosius, tikėdamasi, kad šie susiprotės mane nominuoti laidai, kaip nuvairavusios nuo stiliaus greitkelio tiesiai į stulpą. Tik bėda, kad vargu bau ar būčiau kam nors užkliuvusi (nesudrumsčiau ramybės su pižama viešumon savo miestely išstojusi, ką čia jogos kelnės...). O jei įsisprausčiau į rožinį mini iš paauglių skyriaus ir priderinus platforminius flip-flopus, plastmasiniais svarovskiais nusegiotus? Bijau, kad didžiausia bausmė už tai man būtų įtarus pardavėjo žvilgsnis vyno skyriuje.
Žodžiu, pakliūti pas tuos du mados drakonus į laidą reikėjo ypatingų “stiliaus” įgūdžių.
Kalifornijoje yra daug stilingų vietų – San Franciskas, Los Andželas, Koronado sala ir La Hojos miestelis šalia San Diego. Visgi, pastaruosius tris metus mano pagrindinis stiliaus centras yra žaidimų aikštelės. Anokia netektis, gal tik dažniau tenka slėptis po saulės akiniais, kad galėčiau nužiūrinėti supermamų stiliaus ikonas ir netrukdoma vartyti akis. Savo taikiny San Diege turėjau supermamas, kurias norėdavosi nominuoti tai stiliaus laidai: užknistos matronos, storus užpakalius įspraudusios į sportinius, per siūles sprogstančius šortus, kurie niekada nebuvo pritaikyti pagal savo tikrąją paskirtį bei vyrų džemperiais, abejingai spoksančios į išmaniuosius telefonus ir nekreipdamos dėmesio į savo atžalas. Kita rūšis - hiperaktyvios hipės, su ekologiškos medvilnės folklorinėmis kelnėmis, birkenstock’ais ir organinių žalėsių kokteiliu rankose. Mažiui pareikalavus sumuštinio, garsiai, kad pirmasis supermamų tipas girdėtų, pasiūlydavo daigintų lešių arba tofu gabalą. Okinavos supermamų su sportine apranga nepamatysi, bet jų irgi esama dviejų rūšių: nė už ką nepasiduodančios, žaidimų aikštelėse svyrinėjančios ant platforminių aukštakulnių ir priklijuotomis blakstienomis, kitos primena skudurines onutes - su raukiniuotom suknelėm ant džinsų, savo laisvalaikį skiriančios mažylių ir vyrų pietų dėžučių – “bento” dėlionės menui, lipdydamos ryžių pandas, pomidorų meškas ir brokolių miškus. Šioje vietoje leiskite dar kartą užversti akis.
Motinystė – rimtas reikalas, iš esmės keičiantis ar bent pakoreguojantis mūsų gyvenimus. Bet kas ir kada turi atsitikti, kad normalių kelnių iš normalaus (su ne daugiau nei 2% elastano) audinio vietą užima ištampytos tamprės, kurios yra pats nedėkingiausias pasirinkimas pasikeitusiam kūnui, marškiniai, tunikos, palaidinės, švarkai - į kažką neatpažįstamai nutysusio, o stilingi, fantastiški batai (lengviausias būdas nepkaliūti į supermamystės sektą) – į flip-flopus, crocs’us ir uggs’us? Ar velkatės į darbą vakarinę suknelę? O maudymosi kostiumėlį – į tėvų susirinkimą? Jogos kelnės ir sportiniai šortai – į sporto salę, o po jos malonėkite persirengti (dar ir išvengsite pikdžiugiškų apkalbų sau už nugaros). Aš nesmaigstau žaidimų aikštelių aukštakulniais, bet tamprės tarsi šauktų – “pasiduodu, man dzin!”. Bet koks drabužis, net džinsai ar šortai, taps ypatingas su ypatingais batais, ir net labai patogiais – espadrilėmis, oksfordais, jojiko aulinukais, stilingais sportiniais bateliais, gladiatorių basutėmis ar stilizuotomis “baseino” šliopkėmis. Kaladėlių formos pakulnių sugrįžtuvės madon reiškia, kad su šiokiais tokiais “aukštakulniais” galėsim sukinėtis net ir žaidimų aikštelėje, nerizikuodamos kulnais išakėti vejos. O jausti drabužį ant kūno yra gerai – tai dažniausiai reiškia, kad nedėvite pižamos ir daiktas turi daugiau nei dvi siūles.