Vyno spalva graži, bet, dievaž, asocijuojasi su baliais bernelių užeigose ir pigios taftos sukniom, pasiūtom pagal paskutinę tortų madą ir su įspūdingais biustais, smagiai liulančiais tose taftinėse iškirptėse. Ir nors Marsala šmėžuoja ant podiumų jau kelis sezonus iš eilės, sau kartojau, kad tiek to, šią tendenciją praleisiu. Bet, kaip taisyklė, kuo daugiau purkštauju, tuo greičiau viskas baigiasi atvirkščiai. Ir kai, eilinį kartą slankiodama audinių parduotuvėj užkliuvau už rupaus ir reto, permatomo vyno spalvos lino, negalėjau nuo jo rankų atitraukti - nostalgiškas lino kvapas ir jo pojūtis tarp pirštų veikia raminamai, o dar ta spalva. Žodžiu, atsivyniojau to audinio su mintimis apie kažką ilgo ir plevėsuojančio.
Vyno spalva yra sunkoka ir žieminė, bet gali atrodyti naujai, šiuolaikiškai (ne bobiškai) ir vasariškai su skaidriom ir lengvom (vandens, ledo) spalvom - klasikine mėlyna, žydra, mėtine, balta ir šviesiausiom, šaltom pilkom (visos prieplaukos spalvos!).
Tunika - pačios siūta; šortai - Leifsdottir; palaidinė GU; mulai - Aldo; rankinė - Zara.