Su nusivylimu skaitau ir girdžiu stiliaus patarimus 40+ madistėms. Labai nesiplėsiu, nes jie dažnai kelia depresiją, o mano trapiai brandžios moters psichikai patariama vengti streso. Siūlomas dominuojantis siluetas yra kiaušinio, t.y. maskuojantis viską nuo kaklo iki žemiau kelių, o spalvos – subtilios, t.y. jokių arba mėlyna. Tai dažniausiai dvisiūlės, beformės, tystančios megztos suknios ir tunikos, kurioms trūksta dydžio, kad būtų oversize, struktūros kad būtų fitted, lengvumo, kad papultų į flowing drabužių kategoriją. Tai yra tokie diskriminuojantys maišai, kurie netinka jokioms figūroms, tačiau siūlomi vyresnėms, suprask – laikas slėpti kaklus, rankas, pilvus, strėnas ir užpakalius, nes jie neestetiški, kaip Lietuvoje įprasta komentuoti figūras. Apie papukus net nekalbėsiu.
Iš patirties esu įsitikinusi, kad visos figūros yra gražios ir dar gražesnės STRUKTŪRIŠKUOSE bei proporcinguose drabužiuose. Struktūriški - tai minėto tystančio nesusipratimo priešingybė. Tai švarkai, paltai su aiškia pečių linija, ryškus siluetas, stiprūs, formą laikantys ar sunkiomis klostėmis krentantys audiniai. Atviri kaklai, pagal sezoną - pečiai ir/ar raktikauliai). Mezginiai ir trikotažas – ok, kai jų reikia, bet tegu jie būna kompanijoje su struktūriškais elementais (įskaitant avalynę ir rankines). Dries van Noten oversize proporcijų ir raštų struktūriškumas, Jil Sander švarios linijos ir išgryninti siluetai, Max Mara klasikinė struktūriška prabanga - geri pavyzdžiai.
Mano brandus svoris keičiasi plius-minus 5kg, visi jie - į pilvą ir užpakalį. Jokių tunikų ir megztų suknelių gyvenime nesirengsiu, nepaisant koks mano kūnas taps. Užtat masyvius megztinius ne šiaip mėgstu. Aš juos šlovinu.
Kaip juos derinti netampant kažkuo dideliu ir beformiu? Su struktūriškais dalykais. Aišku, pirmiausia mintis – kostiuminės kelnės, džinsai, stilingi batai – geras patikimas, saugus derinys. Nors ir malonus, bet širdis nebespurda tiek. Reikia sijono. Kitaip nei suknelių atveju, su sijonais mano santykiai visada buvo komplikuoti, grynai iš praktiškumo. Erzindavo tai, kaip juosmuo sėdi ant mano anatominio juosmens: jis dažnai sukiodavosi, lipdavo, skeltas iš nugaros ar užtrauktukas nuo šono atsidurdavo priekyje. Plevenantys sijonai irgi ne prie širdies (suknelėms kažkodėl pretenzijų mažiau turiu). Žodžiu, reikia raumeningo sijono šitam pūkuotam kolegai į derinį ir išrankiai liemens savininkei.
Garaže guli maišas su drabužiais, laukiančiais savo likimo: pavirsti kažkuo vaikišku, pledu, šluoste ar atgimti iš naujo. Atsiminiau, kad ten yra neopreno sijonas. Išsikuičiau jį, patrumpinau kokiais 15 cm ir geresnio varianto savo puikiesiems mid-thigh storapadžiams ilgaauliams negalėčiau įsivaizduoti.
Man patinka minkšto, didelio ir rūžavo megztinio derinys su beveik kieta neopreno sijono struktūra ir juoda aulinių oda. Raudonas lūpdažis irgi ne iš minkštų ir pūkuotų. Dar labai patinka šiuolaikiškesnis būdas derinti tokio ilgio ilgaaulius - pakišti juos po sijonais ir suknelėmis (skirtingai nei rodyti kojų gabalą tarp sijono/šortų apačios ir aulo viršaus, kuris dažniausiai būna ne pats dėkingiausias kojos gabalas). O rankinės sidabras, kaip ir visi metallic spindesiai yra no brainer - neutralus, tačiau užbaigia derinį.
Iki,
Laura