Ketvirtas VDA kursas, kai siuvome kolekcijas iš mus rėmusio Panevėžio “Lino” audinių, mano sąmonėje kaip ištatuiruotas – neišdildomas. Tarp pirštų slystantis lino audinys kiekvieną kartą nutvilko prisiminimais apie vasarą Latako g. bendrabuty: lininis šieno ir žolės kvapas užpildė visą mažą, bjaurų, bet saulės nutviekstą kambariūkštį apmusijusiais langais. Viena sau - su savo Husqvarna siuvimo mašina, kuo keisčiausia, bet mėgstamiausia iki dabar kolekcija ir apsvaigus nuo lino kvapo. Dabar nusipirkus lino gabalą, iškart sukišu nosį į jį – bet tokio kvapo nebėra.
Šitą sidabrinių levandų atspalvio liną užtikau vienoje savo patikimų online audinių parduotuvių. Ne toks, kaip lietuviškas ir prancūziškas, neturi kvapo, bet tebūnie – spalva graži. Norėjau prisiūti daugiau raukinukų, bet dievaž daug laiko užima, o su kantrybe pas mane reikalai komplikuoti.
Dabar linas iš pavienių etniškų parduotuvių asortimento tapo viena iš dominuojančių tendencijų. Jau neseksualesnės tendencijos nesugalvosi, ar ne? Linas mūsuose lygu pagoniškos, bespalvės drobulės, beformės suknelės ir tunikos, neatskiriamos nuo gintarų ir vyžas primenančių basučių kompanijos. Ir visai nesvarbu, kad vokiečiams, austrams ir japonams tai labai patinka. Lietuvis nedraugauja su pilkais linais ir gintarais. Tačiau... būtent tai ir yra viena aktualiausių tendencijų: natūralios, sausos žemės, terakotos, rugių, alyvuogių, gintaro, visos baltos, juodos, tamsiai mėlynos spalvos, dryžiai, lino ir ramės pluoštai, susiglamžiusios faktūros, laisvi, modernūs siluetai. Tiesa, linas už Lietuvos sienų suvokiamas kaip prabangus audinys (jį išdirbti, net šiais, moderniais laikais, yra sudėtingas procesas), dažnai asocijuojamas su turtingais yachtų savininkais, tingiai snaudžiančiais po panama skrybėle savo prancūziško provanso paunksmėj. Lino susiglamžymas yra vienas jo skiriamųjų ženklų, todėl yra beveik kaip prabangos logotipas – joks audinys nesukuria tokios faktūros. Todėl čia, JAV, kai prunkšteliu į komplimentą, kad ai, čia linas, pašnekovo antakis šauna aukštyn, tarsi būtum atsakius, ai čia tik Gucci, nekreipk dėmesio. Parduotuvėse prierašas airiškas, Baltijos, prancūziškas padvigubina kainą ir yra laikomas kokybės ženklu. Zimmermann vasaros kolekcijos iš lino tai nei daug nei mažai – kvapą gniaužiančios.
Po maksimalistinių tendencijų vienvaldystės, lino grynumas, natūralumas yra tarsi išsivalymas. Modernaus lino tendencijos yra išties įspūdingos, ypač derinant su kitais prabangiais audiniais – atlasiniu šilku, nėriniais, siuvinėjimais. Linas nepriekaištingai krenta, net kietesnis, tačiau kaip ir denimas, prisitaiko prie kūno formų.
Jei 100 proc. linas – ne jūsų sritis, nepaisant tendencijų, verta pasidomėti lino ir viskozės pluoštu: nors susiglamžymas nebe toks puikus, tačiau prabangus šilkinis spindesys iš viskozės ir lino pojūtis viename pateikia išties prabangų audinį. Lino trikotažas lengvumu, faktūrišku paviršiumi yra nesulyginamas su jokiais medvilnės trikotažais, o lino ir šilko, lino ir viskozės – apskritai nuostabūs. Lino kostiumai, plačios kelnės, romantiškos suknelės, derinamos su pintais krepšiais, įsispiriamomis basutėmis ir šiaudinėmis skrybėlėmis yra modernus vasaros minimalizmas su tam tikra nostalgiško provanso užuomina. Jokių drobulių.
O kaip jums linas? Yay or nay?
