Kas patinka vyrams

"I am an underwear stylist..." - nutęsė Albertas, kai jam pakiliai pranešiau, kad šiandien jis - stilistas. "I like my women naked", nepasidavė. Tai žinoma, bet gyvenam apsupti tokių keistų taisyklių - reikia rengtis! "No shirt, no pants, no problem"- tarė. "Galėsi rengti mane kuo nori" - vilioju (aišku, teks turėti omeny, kad visas jo sunkus triūsas bus paviešintas). "Ai, tada neįdomu", pareiškė mylimasis. Bet gi, sakau, tu ir stilistas, ir fotografas! Kokia garbė! (aš teliksiu kukli art direktorė). Bet jis pats kuklus, tikrai. Taigi, plačiai atlapojau jam savo spintos duris ir atsisėdau ant lovos už jo. Atrodė, kad mano mergiotiškas šmutkių marmalas spintoje kelia jam baimę. Ar bent jau primena bauginančias neištyrinėtas prerijas. Bet Albertas netrukus atsitokėjo ir ištempė patį trumpiausią, karoliukais ir žvyneliais siuvinėtą sijoną (šaunuolis..! Beveik pusė darbo atlikta! O kas bus viršus?). Čia jis pakibo. Kilnojo vieną po kitos blizgančias palaidines ("turi derintis ar ne?" - klausia. Ne derintis, o sukurti harmoniją...Ai, tiek to). Sijonui viršų rasti sunkiai sekėsi, tad atsargiai nukreipiau jį vyriško stiliaus marškinių pakabų link ir bakstelėjau į rožinius aukštakulnius - "mm?" - suklapsėjau nedažytom rytinėm blakstienom (šitą sijoną kontempliavau pati, tad likau sužavėta, kaip mūsų mintys apie tuos pačius daiktus susitiko pusiaukelėj). Tačiau brangusis neatrodė suintriguotas mano pasiūlymo. Kaip bebūtų - šiandien jis stilistas ir aš pertraukiau jo minčių srautą. 

Kadangi minčių srautas buvo negrįžtamai sutrikdytas, Albertas nusprendė nebetyrinėti spintos prerijų ir pasuko tiesiai prie komodos, žinovo judesiu atidarė viršutinį stalčių, ištraukė mažą bohemišką medvilninę palaidinę ant petnešėlių (kurią pats išrinko ir nupirko), ją pasidėjęs ant peties, atidarė trečią stalčių ir nė akimirkos nesudvejojęs ištraukė sudraskytus džinsus. "Here" - sako. "Kodėl?"- klausiu. "Because I like my women in jeans and tank tops. It's sexy". 

Štai, prašom. Kokie dar mini ir aukštakulniai. 

Ar leistumėte savo vyrams jus aprengti? 

Palaidinė - American Eagle; džinsai ir rankinė - Zara; šliopkės - Aldo.

Foto: Albert Latour 

Sijonas desertui

"Aš sijonų nenešioju", kartą, seniai, pareiškiau savo veganei draugei, kuri tai išgirdusi vos nepaspringo ožkos sūriu - jo sau leisdavo, nusižengdama veganiškiems principams, kai maukdavom kalifornietišką zinfandelį pas ją terasoj. Stefani buvo hipė ir tikra Kalifornijos bohemščikė, social butterfly ir mados maniakė, kuri vadovavo jogos studijai, o savo garaže mokė tapyti ant audinių. Gal ne tokia kaip AdR (Anna dello Russo), bet aš jai pavydėdavau sugebėjimo susirankioti pačius nuostabiausiaus daiktus, kur tik įkeldavo koją: showroom'o išpradavime, Nordstrom'e*, Good will'e** ar visokiuose kišeniniuose butikuose. Maison Martin Margiela skeltanosiai bateliai su indiškom folklorinėm kelnėm? Žinoma. Žalias Chanel stiliaus buklė švarkas, rožinė palaidinė su kaspinu po kaklu ir išdraskyti boyfriend džinsai, kodėl gi ne. Stefani mylėjo madą, bet tuo pat metu jos visai nesureikšmino: kokybė? Didelio čia daikto, pažiūrėk, kokie gražūs taškučiai. Močiutiškos basutės iš padėvėtų drabužių parduotuvės? Labai gerai, viskas, kas močiutiška dabar madoj. Kartais jos palaidinės būdavo tokios poliesterinės - bijodavau nagus prie jų kišt, kad nepakratytų, bet pažiūrėjus į ją, visą tviskančią pasitikėjimu ir raudonais plaukais, niekada nepasakytum, nei kur poliesteris, nei kur pigu, o kur - brangu. Stefani buvo vienis su mada, šaltakraujiškai ir beširdiškai griaunanti visus elitistinius mados stereotipus. Manau, kad buvau ją truputį įsimylėjusi.  

Šįryt, veždama mini-automobiliais apkibusiomis siaurutėlaitėmis salos gatvėmis sūnų į mokyklą galvojau, kaip keista rašyti mados blogą karščiu alsuojančioje saloje, pasimetusioje kažkur tarp Ramiojo ir Kinijos jūros, kur rytais nuo cikadų gaudžia džiunglės ir taifūnai palmes prie žemės lenkia ir kur nėra jokių madingų parduotuvių. Na gerai, yra kelios fast fashion ir kelios dizainerių, kuriose didžiausias dydis - 34 petite, o avalynės - 37. Bet čia - ne Tokijas. Maloni, maža, saulėta Japonijos provincija. Tad taip, 90% mano pirkinių - internetu. Būna, kad atidarius atkeliavusią dėžę, susiraukiu galvodama "š***s, blin". Arba, per daug vyno išgėrusi nusiperku skrybėlę su katės ausim (būsiu kaip AdR, nieko tokio). Bet  šiandien, nekantriai išdraskiusi atkeliavusį siuntinį, radau sijoną. Tokį sijoną, su kuriuo seniai tiek nestrakaliojau prieš veidrodį. Visas kutuotas. Geras dalykas tie sijonai (ir kas galėjo pamanyti?) ;) 

Kutuotą sijoną mintyse generuoju kokius metus. Tik nenorėjau jam spintos papuošalo likimo - kaip kai kurie mano spintos kaliniai - ilgai jaukinti, čiupinėti, tačiau taip ir nedėvėti. Ir pasensta tas kadaise nuostabus daiktas, bekabodamas. Tą patį pagalvojau apie kutuotą sijoną ir ilgai išsisukinėjau jo nepirkdama - per gražus uždaryti spinton. Bet vos tik suleidusi pirštus dėžėn pradėjau spirgėti iš laimės. Sunku įsivaizduoti, kaip toks trendy daiktas (jis tikrai netarnaus sezonų sezonus. Tokie daiktai yra kaip desertai - jų nereikia, bet sunku atsisakyti) galėtų taip lengvai prikibti - čia tau ne balti marškiniai. Bet šitas sijonas stebėtinai sukibo su viskuo, kas kabėjo spintoje - trikotažiniais marškinėliais, denimo ir vyriškais marškiniais, džemperiais, dideliais megztiniais ir odiniais švarkais. Ir beveik su visa avalynės kolekcija, nuo aukštakulnių basučių iki sportinių batelių. Ir net su nesubtiliaisiais rožiniais aukštakulniais. Ar jis tik vakarinis? Ką aš žinau - man jis visai kasdieniškai atrodė su plimsol'iais ir trikotažiniais marškinėliais. Užsimetus odinį moto-švarką ir įšokus į aukštakulnes basutes gavosi neblogas variantas vakarui kavinės terasoj. Toks sijonas - gera išeitis negalinčioms apsispręsti - mini ar midi? Prašom - viskas viename, ir mini, ir midi. 

Nordstrom* - milžiniškas tinklas milžiniškų stiliaus centrų

Goodwill** - pigiausios, angarų dydžio dėvėtų drabužių parduotuvės

Odinis švarkas - Zara; sijonas - Forever 21; palaidinė - iš amazon.com džiunglių; plimsol'iai - Aldo; basutės - Steve Madden; delninė - vintažinė (spėju, iš kokių 70-ųjų).

Foto: Albert Latour

Bohema džiunglėse

Šiandien išvykom į džiungles - į Maeda iškyšulį. Na, saloj visi kampai yra iškyšuliai - dramatiški, apsupti džiungliuotų parkų ir kvapą gniaužiančių vaizdų. Diena karšta, lengvas brizas kedena plaukus, tai išvertus spintą susidėliojau savo pusiau bohemišką komplektą - šilkinę, vienoje iš Kauno laisvės alėjos parduotuvių pirktą ombre palaidinę, sudraskytus American Eagle džinsus ir Aldo baseino šliopkių stiliaus basutes, na tik rafinuotesnes. Kutuota zomšinė delninė, atkentėjusi dulkėtus spintos kampus, kantriai man tarnauja nuo 2008. Kai kurios tendencijos are forever. 

Foto: Albert Latour