Modernioji mada yra prieinama visiems. Jei tavo drabužiai nėra prabangūs kainos atžvilgiu, gali atrodyti prabangiai, jei nesi žiopla, suvoki šį bei tą apie madą, audinius, proporcijas, šiuolaikiškumą ir turi savo braižą. Todėl turtingos kaimynės pavydžiai į tave žiūri ir niekaip nesupranta iš kur pas tave “pinigai” ir kodėl atrodai geriau nei jos su savo originaliais luisvuittonais.
Šiuolaikinė prabanga, kaip mados industrijos dalis, turi rimtą užduotį išlikti adekvačia ir geidžiama. Modernusis vartotojas išleidžia drabužiams gerokai mažiau, turi jų daugiau, nei mūsų mamos, neribotus pasirinkimo kanalus, bet kokio stiliaus ir bet kokios kainos. Skirtingai nei anksčiau, turėti pilną spintą šiuolaikiškų drabužių, bent 50 porų batų nėra prabangos dalykas. Dabar prabangos dalykas yra tiek neturėti. Prabanga nebus prabangi jei ji taps prieinama visiems: nepasiekiamumas - antrasis jos vardas. Naujosios prabangos naratyvas yra maždaug toks: kažkada pirkęs viską, kad būti ant bangos, dabar susivokęs ir supratęs tikrą drabužio kainą, ieškai to, kas dera su viskuom, yra amžinas, etiškas, o kokybe nenusileidžia Eglės žalčių karalienės geležinėms klumpėms. Tai vadinama kapsuliniu garderobu. Jis sudarytas iš būtinų ir esminių dalykų, essentials ir basics. Pastarųjų skyrius parduotuvėse yra nykokas, tai tam, kad kapsulinė spinta nekeltų žiovulio, primenama, kad tie basics turi būti prabangūs ir etiški – ekologiško kašmyro megztinis, garais (be vandens) dažytos heirloom (Dalia, reikia tavo pagalbos čia) medvilnės marškiniai ir panašiai. Viskas čia aišku. Etiškas minimalistinis garderobas yra nauja prabangos formulė, nes jei turėti daug tapo prieinama, tenkintis 10-čia daiktų, kurie, nors ir pagaminti atsižvelgiant į globalias mados problemas, yra aitru piniginei ir rimtas išbandymas žmogiškai prigimčiai – mėgautis gražiais drabužiais ir pirkimo malonumu.
Šis naujasis minimalizmas yra paradoksalus reiškinys. Tarsi turime gėdintis savo noro pirkti, kas vadinama daug ir pigiai: šie žodžiai yra vartotojiškumo epitetų viršūnėje lyg tarp jų būtų lygybės ženklas. Pažaboti užklupusį įkvėpimą, atsispirti norui įsigyti skaisčiai rožinę blizgančią suknelę, net jei sapnuojate save su ja, vietoj jos atsigręžti į asketiškai “amžiną” drabužį ir būtinai už jį mokėti visą (didelę) kainą. Amžinų drabužių idėja - nenauja. Net ne tai, kad tokių drabužių nėra, tačiau nėra būdo nuspėti jų amžinumui. Pavyzdžiui, džinsai į kuriuos buvo siūloma investuoti 2005-aisiais, jei dar tiks figūrai, atrodys visaip kaip, išskyrus moderniai 2018-aisiais. Drabužio amžinumas yra individualus dalykas. Kas man atsakytų, kodėl kiekviena moteris privalo turėti tamsiai mėlyną švarką ar klasikinį paltą? Stilius supaprastinamas iki basic daiktų (ir atsisakant bet kokių individualumo užuominų), kas prieštarauja kitam populiariam mados naratyvui – “ieškokite savo stiliaus” (visos žinom, kad “stilius” reiškia gyvenimo būdą ir pomėgius, ne tik drabužius). Kaip jį rasti, jei po 30-ies privalom turėti tamsiai mėlyną švarką ir klasikinį paltą?
Be abejo, minimalizmas yra svarbus tuo aspektu, kad neprisidėtume prie darbuotojų išnaudojimo ir pirkti-mesti mados piktžaizdės. Tačiau kaip pateisinti “investicijos” dalį, kuri tarsi neatsiejama nuo žodžio? Kodėl taupymas ne pagal kišenę brangiam lietpalčiui staiga padaro tave mažiau materialistišku ir vartotojišku?
Dar yra stereotipinis psichologinis momentas, kai minimalizmas priešpastatomas pigumui ir nebrandumui: minimalistinio garderobo savininkas dažnai sulyginamas su brandžiu, priešingai apsikarsčiusio pigiom šmutkėm nebrendylos. Lyg tarp šių dviejų šviesmečių atstumu kraštutinumų niekam vietos nelieka.
Nieko bloga turėti apetitą madai, mėgti daiktus ir jų norėti. Nieko bloga atrodyti taip, kaip tau norisi. Ta, su 10 paltų, kurie jai tinka ir yra reikalingi, moka juos derinti, nėra labiau materialistiška už tą su vienu – nors ir prabangiu. Prabangusis minimalizmas yra toks pat vartotojiškas, kaip ir neminimalizmas – tik dėmesys nukreipiamas nuo vieno kiekio (kainos) į kitą kiekį (vienetų).
Tekstas publikuotas žurnale “Laimė”
Foto - Albert Latour