Kam Joninių kupolės, o kam chalatai su kupolių žolynais. Joninių savo miške nešvenčiau, nes nei Jono nei Džono nepažįstu, o vasaros saulėgrįžos čia ir taip niekas nešvenčia...ai.
Eilinį kartą ramindamasi savo spintoje (drabužinėje) pagalvojau, kad atėjo laikas tam chalatui skvernus prasivėdinti. (Nesakykit, kad vaikystėje nelįsdavote į mamų spintas? Kūno ir kvepalų kvapai drabužiuose, sijonų padurkai, glostantys galvą, veikdavo kaip xanax’o piliulė, todėl ir kiūtodavau toje jaukioje tamsoje, kurios Kakė Makė iš Aisčio knygos spintoj ieškojo. Pas mamą spintoje dar buvo toks ožio kailis, kuris nors ir užkeltas aukštai gulėjo, kvepėdavo skradžiai spintos. Mama nei to kvapo, ne kailio nekentė, man jis buvo ramybės kvapas. Tad veduosi Aistį į ožiukų fermą ir kvepia ten man).
Šiuos kraštuos vasara troški (ai kartojuos, Okinawoj tas pats buvo), tai man šį chalatą vilktis pavyks tik vėsiais vakarais, bet, dievaž, Lietuvoje tai yra tobulas šaltos vasaros daiktas. Galvos sukti su kuo jį derinti kaip ir nereikia: džinsai ir trikotažiniai marškinėliai yra geras background šiam dėmesį mėgstančiam plevėsai. Pagalvojau, kad su denimo šortais – ne kažką, nes atrodžiau kaip iš viešbučio baseino pasprukus. Aksesuarai gal svarbiau: derinau ir mažą pintą rankinuką, ir didelį pintą krepšį bambuko rankenom – liuks, visokios delninės vakarop – irgi gerai.
Skrybėlė – tinka, nors vėjuotą dieną lengviau be jos. Batai – mano redaktorė chalatą su sportbačiais derino, bet visokios basutės, net aukštakulnės, muko šliopkės (kaip štai šios vermilion oranžinės, suvalgyčiau šitą spalvą), platforminės basutės – viskas tinka chalato kompanijon. Gal net espadrilės. Apskritai toks kasdieniškas, tystelėjęs, plevėsuojantis (tai reiškia - geros foto instagramui), nenervuojantis, neveržiantis derinys.
P.S. Kaskart apsivilkus boyfriend džinsus (tuos, porą dydžių didesnius) ir sąžiningai atskalbtus, gyvenimo mačiusius trikotažinius marškinėlius, galvoju, kad nieko geresnio už šį duetą nėra. Tokia paprasta laimė spoksant į veidrodį. Bet paskui pamatau suknelę, audinį, chalatą...
Iki kito karto,
Laura
Photo: Albert Latour