Vakar, sriuobdami rytinę kavą tiek ilgai ir visko planavom, žiūrinėdami lankytinas vietoves, skaičiuodami atstumus ir laiko išteklius, kad mažumėlę užtrukom - su trijų metų emociškai labiliu, apie metro ūgio diktatoriumi (bet šiaip mielu), laikas yra suskirstytas iki pokaičio ir po. Tad nespėjom "iki", o "po" - tingėjom. Paplūdymy saloje vasarą yra beveik pavojinga, jei įsivaizduosi save ant veidrodžio plieskiant saulei - per 20 minučių nusvilsi raudonai ir, jei per tą laiką nepasieksi vandens, karštis išsiurbs ir energiją tiek, kad miegosi likusią dienos dalį tarsi po visos dienos Palangos paplūdymy lietuviškai. Turėdami maždaug pusantros valandos laiko iki mažojo diktatoriaus pokaičio, visgi ryžomės prie jūros - kaip bebūtų, vanduo yra gražiausias vidurdieny, skaistaus turkio mėlynumo, primenantis brangias atostogas egzotiškoje lokacijoje (kai viskas užknisa, prisimenu tai ir einu prie jūros - juk ir esu egzotiškoje lokacijoje.) Rupus smėlis kutena pėdas, vėjas glosto saulėje kaistančią odą, o užslinkus debesiui tingiai pramerkiu akį apsidairyti, ar visi vietoje. Visai neprasta diena.
Pliažo kombinezonas - "H&M"; skrybėlė - vietinė iš Puerto Riko; saulės akiniai - "Miu Miu".
Foto: Albert Latour