..sako Trečiadienė Addams. Studijų laikais, kai po paskaitų varydavau į kabaką pilstyti alaus, per Heloviną didžiausias malonumas buvo apsitaškyti kečupo-raudonų lūpdažių kraujais, akių pieštuku "persipjauti" gerklę ir papuošti grimo mėlynėmis ir pūliais varvančiomis žaizdomis kitus. Nors butaforinės skerdynės buvo visai smagu, gi kai senstelėjau, šių šventinių malonumų tenka atsisakyti ir dėl jautraus vyro, kuriam šiurpą kelia net mano entuziastingas domėjimasis Discovery I.D. kanalo laidomis, ir dėl mažylio Aisčio, su kuriuo tenka atlaikyti vaikiškų Helovino vakarėlių maratoną ir kuris nenori, kad būčiau black princess (taip jis vadina mano kostiumą)ir vietoj jos siūlo man persirengti Woody iš Žaislų istorijos.
Man nejaukiai malonu būti Trečiadiene (ne tik per Heloviną) ir visai nesiilgiu kraujuotos helovininės butaforijos. Tiesa, ši ^ Trečiadienė - ūgtelėjus ir kumptelėjus jau, apsišlifavusi kampus, stipriai paveikta japoniškos gatvės mados, bet nieko - dar gyva ir visai ori. Vadinkite ją prietranka (ačiū, tai būtų komplimentas), bet Spalio 31-oji įtraukia ir įsiurbia, dėl suprantamos priežasties - oficialios progos atleisti fantazijos vadeles ir pademonstruoti savo alter ego beigi apžiūrėti kitų (ehm, kai kur Helovinas tampa "S" kategorijos švente su mažumėlę per daug vizualinės info skleidžiančiais kostiumais). Bet pradedu suprasti japoniškų harajuku gatvės lėlių ir manga herojų obsesiją - nepaisyti jokių tendencijų, aprangos kodų, garderobo problemų yra priklausomybę kelianti laisvė, kvarbatkuotas maištas, jau neskaitant beveik vaikiško pasitenkinimo ir spirgėjimo savo fainam kostiume kai atsigręžia praeiviai. Sakau Albertui, kad galėčiau taip nors ir kasdieną puoštis, o jis pritaria ir (lygtai) nesigėdija žengti šalia savo trenktos žmonos. Negana to, sutinka ir pats rengtis keisčiausiu kostiumu, kurį jam strakaliodama iš laimės sukombinavau. Įstabus santuokos progresas. Vienintelis, kuris griežtai ir be išlygų atsisako mano kostiuminių interpretacijų - Aistis. Net Kailė (mūsų pitbulė) kantriai ir atlaidžiai kentėdavo mano fantazijos išpuolius.
Tad smagaus Helovino.
Foto: Albert Latour
Japoniškos trečiadienės