Modernus, šiuolaikinis gatvės stilius mane žavi. Godžiai tyrinėju gatvės pamaivas – skandinaves ypač. Tačiau ta akimirka, kai tik bandau ką nors uber modernaus ant savęs užsidėti yra viena nykiausių. Nekimba! Vintažas arba aliuzija į vintažą – jau įdomiau, nes apima daug laikotarpių, turi savo istoriją ir smagiai įsikomponuoja į modernų kontekstą. Mano draugė Ugnė, kai paklausiau su kuo asocijuojasi vintažas, sako – “tai suknelės su žirniukais ir kalnierukais”. Ji beveik teisi – suknelės su žirniukais visada atrodo nostalgiškai, o jei dar su apykaklaitėmis ir raukiniuotais rankogaliais!
Net didesni ir dideli žirniukai, t.y. taškai (dots, polka-dots, spots), tokie aktualūs ateinantį sezoną, manytum, geometriškesni, vistiek atrodo vintažiškai – 80-ieji arba 90-ieji ypač (pamenate Julia Roberts 1992 “Pretty Woman” filme su baltos kavos rusvumo baltai taškuota suknia ir skrybėle? ) Klasikinis lady like – liuks, tik jis dažniau asocijuojasi su “Stepford wives”, žirgų lenktynių publika, Country Club’ų snobiška grietinėle ir neišvengiamai – tų damų ir jų vyrų mentalitetu. Labiau mėgstu raumeningą lady like. O raumeningos damos yra iš penktojo dešimtmečio, tiksliau septynmečio – nuo 1940 iki 1947 (iki Dioro “The New Look” įvaizdžio su masyviu midi sijonu ir per liemenį įveržtu bar švarku su išlenktais klubais). Keturiasdešimtųjų merginos buvo ne kokios tai gležnos plaštakės (statė II Pasaulinio karo tankus ir patrankas, mezgė vyrams kojines, siuvo, augino, mokino vaikus ir atrodė glamūriškiau, nei galima buvo įsivaizduoti tokiu laikotarpiu), o jų stilius tai atspindėjo: padidintais pečiais švarkai, iki kelių platėjantys, varpelio silueto sijonai, parauktos ties pečiais suknelių rankovės. Kadangi pinigo nei medžiagų nebuvo, tai visas dekoras ir glamūras nugulė ant galvos – skrybėlių, makiažo, garbanų pavidalu – dabar tai vadiname pin-up (to laikmečio “Playboy” variantas) arba Hollywood glamour (aktorės spindinčiomis, tobulai išlenktomis garbanomis ir antakiais) įvaizdžiu. Aš renkuosi Rosie the Riveter galvą – perrišta skarele ir raudonomis lūpomis – kažkas per vidurį tarp glamūro ir pin-up.
Minėtieji keturiasdešimtieji ir ypač – statūs to laikmečio švarkų, suknelių petukai ir įgnybti liemenys labai patiko aštuoniasdešimtųjų dizaineriams, o šis siluetas mūsų atminty liko būtent ten. Dabar aštuoniasdešimtieji, tiksliau - devintasis dešimtmetis ir visas jo ekscesas, irgi patinka dizaineriams - Marc Jacobs, Alexandre Vauthier, Isabel Marant, Tibi, Stella McCartney, Gucci, Cristopher Kane ir zeitgeist dievui Demna Gvasalia, t.y. Balenciaga). Apsmukę auliniai, mini ir midi, milžiniški pečiai, suveržtas juosmuo, paper bag kelnės, bermuda šortai ir daug, DAUG audinio. Neverta pamiršti ir baisiųjų sportbačių, kuriuos dėvėjo visos Paryžiaus mados savaitės gatvės pamaivos, ir kurie mano spinton greičiausiai nepateks, bet kas ten žino.
Dešimtasis dešimtmetis su savo nuogais pilvais, juoda oda, siaurais Matricos akiniais ir unisex stiliumi (kaip Alexander Wang ir Raf Simons kolekcijose) irgi įsiplaka tarp čia ir dabar sudedamųjų.
Skaitau, kad visą tą miksą ir ištransliavau: švarkas – 40-ieji, 80-ieji ir unisex, suknelė – vintažas, “Pretty Woman” ir sezono tendencijos, auliniai – 80-ieji (juos išsaugojau nuo 2010-ųjų, kai karščiausios buvo būtent devintojo dešimtmečio tendencijos). Vyro džiaugsmas ir gyvenimo meilė #3 “Chevrolet” pikapas – taipogi iš 80-ųjų.
Čiau!
Laura