Beslankiodama su sese Simona Čikagoje, aptikau tokią, apie lygias teises klykiančią, sieną - tarp tūkstančių kitų, dailės galerijų vertų grafitti. Tą dieną vilkėjau vieną iš sezono karščiausių derinių - polo marškinėlius ir raudonas kelnes (teoriškai turėtų būti platėjantys džinsai, bet niekas mums neaiškins ką rengtis, ar ne? ) su skaisčiai rožinėmis muko šlepetėmis, visiškai aštuntojo dešimtmečio androginiško stiliaus. Tylant eurovizinėms diskusijoms apie tai, kas nusipelno ją laimėti, politines įtakas Eurovizijai, storumą, feminizmą, net panorėjus negalėčiau atsirasti tinkamesnėje vietoje tinkamesniu laiku su tinkamesniu deriniu. Visi mūsų gyvenimo aspektai - dailė, mada, muzika, kulinarija, literatūra, žurnalistika, architektūra, filosofija, politika, fitnesas ir tt, yra susiję, neatskiriamai - kitaip ir negali būti. Tai kas čia ir dabar įkvepia ir atsisipindi visuose kūrybiniuose projektuose, o laimėjo tai, kas aktualu - gal ne kiekvienam pagal skonį, bet # tai merginai garantuotas.
Mada niekada nebuvo skirta tik uždengti ar puošti kūną. Nuo sufražisčių tamsių derinių su judėjimą simbolizuojančių violetinės, baltos ir žalios spalvos akmenų sagėmis, puoštomis G, W ir V raidėmis (Give Women Voice, angl. duokite moterims balsą), 1968-aisiais protestuotojų užkurto liemenėlių ir koreguojančių apatinių laužo iki 21 amžiaus asex stiliaus, (nekacentuojančio jokios lyties), raumeningu tapusio tiulio, mada buvo moterų balsas.
Mada ir politika vertina viena kitos kompaniją. Prancūzijos revoliucijos metu giljotinuotųjų artimieji būrėsi į slaptus klubus, kurių narės dėvėjo baltas sukneles, krūtinės srity stamantriai sukryžiuotomis raudonomis virvėmis, simbolizuojančiomis kraują, o plaukus nusikirpdavo visai trumpai – kaip į giljotiną vedamų aukų. Ant kaklo ryšėjo raudoną kaspiną, tarsi giljotinos pjūvį. Vėliau šis stilius ir trumpų plaukų šukuosena 18 amžiaus pabaigoje tapo labai madinga, pavadinimu “le victime” (auka).
Šiuolaikinė mada gali būti skausmingai paviršutiniška. Tačiau ji taip pat gali tapti įrankiu, priemone ir viduriniu (didžiuoju?) pirštu tiems, kas nori ją pažaboti. Dabar, be įprastų saulėtų pavasario-vasaros tendencijų, svarbiausia yra viena – feminizmas, iki raudonumo užkaitintas pasaulio politikos ir išsiveržęs androginiškumo - kostiumų, trikotažinių marškinėlių su feministiniais užrašais lavina.
Be feminizmo madoje nebūtų tiek laisvės, kiek turime dabar. Nuo septintojo dešimtmečio feministės išdrįso atsisakyti rožinės spalvos, aukštakulnių, liemenėlių (laisvę papukams ir braletėms), priklijuojamų blakstienų (kaip moteris “apibrėžiančių” dalykų), ir kūrstė laužus “Cosmopolitan” ir “Playboy” žurnalais. Feministėms esame dėkingos už mini (kaip išsilaisvinimą iš privalomo sijono ilgio), džinsus, plačias ir pieštuko silueto kelnes, kiulotus, oversize tendencijas, kampuotus švarkus ir kostiumus, konservatyviosios visuomenės nuteistus kaip ak, netinkamus ir nemoteriškus. Šie drabužiai buvo dėvimi ir iki feminisčių, tačiau jų dėka tie daiktai iš pavienių tapo ne labiau stebinantys nei juoda maža suknelė. Feministėms esame dėkingi ir už vintažinę madą – kaip protestą prieš mados vartotojiškumą.
Visgi feminizmas dažnai asocijuojamas su “blogiu” (ypač posovietinėse šalyse, kuriose jokio oficialaus feminizmo nebuvo) - piktomis trumpaplaukėmis lesbietėmis, nemoteriškomis moterimis, kurios dar ir vyrų nekenčia – beveik raganomis ant šluotų. Kas ta moteriška mada? Man tai gali būti visai kas kita nei mano kaimynei, jos paauglei dukrai ir jos vyrui. Dior kūrybinė direktorė Maria Grazia Chiuri sako, kad būti moteriška reiškia tiesiog būti moterimi – mokslininke, dainininkė, kosmonaute, tatuiruočių meistre, namų šeimininke, vadove, menininke ir t.t. - visai ensvarbu kokio dydžio esi. Moteriškumas yra apie moteris – šiuolaikines moteris, o ne tas iš “o mūsų laikais...” eros ar kokiomis įsivaizduoja turime būti vyrai (yra tokių :( ) .
21 amžiuje vienos rūšies moterų, vienos rūšies moteriškumo nėra – vienai nieko nėra moteriškiau už griežtą kelnių kostiumą. Kita ir su rožiniu tiulio sijonu ir dryžuotomis kojinėmis jaučiasi kaip lemtinga moteris. Būti feministe tai yra būti savimi.
Bučkiai visoms feministėms ir ne,
Laura