Manau, neatrodysiu naivi, kuri užaugo manydama, kad prabanga tai garsaus vardo, kainos, dizaino, audinio ir nepriekaištingos kokybės derinys, kurį dar ir sunku gauti. “Deficito” ingredientas buvo ypač svarbus. Tiesa, po sovietmečio tai buvo bet koks blizgalas, atsiųstas “tetos iš Amerikos”, bet palikim tai istorijai. Tradicinė prabanga kinta – jaunėjantis prabangos prekių vartotojas, gatvės mada, nauji, “negarsūs”, bet su unikalia vizija dizaineriai, Instagramas ir online shopingas privertė prabangos sektorių pajudėti iš sąstingio. Nesupraskite neteisingai – “Hermes” Birkin rankinei, “Rolex” laikrodžiui ir “Dior” suknelės statusui negresia jokie pavojai: šie yra neprastesnės investicijos nei nekilnojamas turtas, tradicinės prabangos simboliai, tačiau kas lieka už jų ribų susivelia į vieną pilką masę, kai neaišku, kur prabangos pradžia ir pabaiga. Pakuitus garsių ir brangių vardų parduotuves, nesistebi, kad audinių sudėtis dažnai yra panaši, kaip ir tų, kuriuos perkame mirtingųjų parduotuvėse. Kažkiek vilnos, kažkiek viskozės, kažkiek šilko, medvilnės, lino ir kažkiek poliesterio. Kokybė (audinio sudėtis ir pasiuvimas) ne mados žinovui, t.y. didžiajai daliai mados vartotojų nėra galutinai aiški iki pirmo skalbimo - nebent akis degina surauktos siūlės, žiežirbuojantys įsielektrinusios sintetikos fejerverkai ir panašios pabaisos, ir kuris, jei netikęs, vienodai sumaitos tiek “Burberry”, tiek “Zara” megzinį. Tai kas ta prabanga?
Ar “Louis Vuitton” kolekcija su skeiterių brandu “Supreme”, “Gucci” kolekcija su Harlemo gatvės mados dizaineriu Dapper Dan, kūrusiu drabužius iš dizainerių audinių padirbinių - prabanga? Ar $6000 kainuojanti “Chanel” suknelė, kurią išsinuomoji už skeveldrą jos kainos išlieka prabanga? O klasikiniai “Louboutin” stiletai, kuriuos viena nusipirka per porą minučių internetu, o kita pusmečiui sėda ant grikių dietos ir tokius pat nusiperka - prabanga? Taip ir smegenis užvirinti galima – tūkstančiai panašių klausimų.
Nors kokybė, precizika išlieka tradicinės prabangos kertinis akmuo, moderniam (jaunam) mados vartotojui nedaro tokio įspūdžio, kaip, sakykim, jų mamoms prieš dvidešimt metų. Ne dėl to, kad jis to nesupranta ar nevertina rankų darbo. Mažo, bet šiuolaikiško gamintojo drabužio koncepcija, už jo slypintis pasakojimas, kompanijos įvaizdis ir puiki kokybė paverčia daiktą išties unikaliu. Unikalumas, retumas yra tarp geidžiamiausių prabangos elementų – “vienetinis” madoje yra magiškas žodis. O tai yra kas kita nei įsilieti į “Chanel” rankinukų “2.55” savininkių minią, nors jų prabangumas diskusijų nekelia.
Atsileidę modernios mados taisyklių gniaužtai (aprangos kodų, statuso reikšmių), athleisure, kaip dominuojančio stiliaus iškilimas parodė, kad prabanga įmanoma visų kainų lygių ir visų stilių. Nors mada ir prabanga – ne tas pats. Kuo bjauriausi ugly stiliaus “Balenciaga” sportbačiai, dėl kurių driekiasi madistų eilės, nebūtų laikomi prabanga prieš 20 metų, tačiau modernusis mados, prabangos ir Instagramo vartotojas pirmenybę teikia jaustis čia ir dabar, unikalumui, kurio klasikiniai “Tiffany” deimantų auskariukai ir juoda maža “Dior” suknelė nesuteikia.
Dar komplikuočiau yra su nuomojama prabanga. Dabar gali išsinuomoti “Prada” paltą mėnesiui, “Rodarte” suknelę vakarui, ar puikuotis “Celine” rankinuku draugės vestuvėse. Tai vadinama dalybų ekonomika, ir, sutikime, vartotojiškumo naštą, kuri slegia mados mylėtojų sąžines, gerokai palengvina. Tačiau brangių dalykų skolinimasis atskiedžia emocinį prabangos aspektą - galėjimo sau leisti, prestižo, sėkmės pojūčio, “pats užsidirbau” ir kuris visada buvo prabangos sektoriaus marketingo arkliukas. Išskirtinumas ir galinčių sau leisti kategorija buvo svarbus prabangos ingredientas, kuris dingsta, per gerokai paprastesnius būdus jos pasiekti, tuo padarydamas prabangą prieinamą: pirkimą išsimokėtinai, internetines išparduotuves ir išpardavimus, ebay ir panašiai.
Pabaigai galvoju štai ką: “Calvin Klein” dizainerio Raf Simmons suknelė už 25 000 dolerių ir “Calvin Klein” apatiniai už 7 dolerius yra tos pačios kompanijos, juos skiria tik kaina. Modernioji prabanga gali būti išskirtinė ir masinė, siekamybė ir pasiekiama, nekintama yra tai, kad prabangos daiktai - tie kuriuos malonu, bet nebūtina turėti - visada yra geidžiami.
Foto: Albert Latour